Redaktoriaus pastaba: Kinija, vadovaujama Kinijos komunistų partijos, pasiekė puikių laimėjimų kurdama modernią socialistinę šalį, kuri gali padėti kitoms šalims nubrėžti savo modernizacijos kelią. Tai, kad pagalba kuriant pasaulinę bendruomenę su bendra ateitimi yra vienas iš esminių Kinijos modernizacijos reikalavimų, rodo, kad ji vykdo savo pasaulinę pareigą padėti kitoms šalims skatinti savo vystymąsi. Trys ekspertai dalijasi savo nuomone šiuo klausimu su „China Daily“.
Kinija ne „kyla“, o grįžta į savo buvusį centrinį vaidmenį pasaulio arenoje – ir galbūt tuoj jį viršys. Kinijos istorijoje buvo trys pasaulinės permainos: „Aukso amžius“, apimantis Song dinastiją (960–1279); dominavimo laikotarpis Juanų (1271–1368) ir Mingų (1368–1644) dinastijų laikais; ir grįžimas į centrinį vaidmenį nuo Deng Xiaopingo aštuntajame dešimtmetyje iki dabartinio Xi Jinpingo.
Buvo ir kitų svarbių laikotarpių, kai pasaulio ir Kinijos istorijos susikirto. Tačiau ką tik pasibaigusiame 20-ajame Kinijos komunistų partijos nacionaliniame suvažiavime šalis priėmė struktūrinį modelį, kuriuo siekiama greitesnio ir efektyvesnio sprendimų priėmimo, iš kurio galime spręsti apie šalies ketinimą visiškai grįžti į centrinę padėtį naujoje pasaulio tvarkoje, pagrįstoje efektyvumu ir gerove namuose.
XX-asis partijos suvažiavimas patvirtino Xi Jinpingą KKP branduoliu ir suformavo naują 205 narių KKP centrinio komiteto ir naujo KKP centrinio komiteto politinio biuro nuolatinį komitetą.
Čia yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas užsienio politikos tyrinėtojas.
Pirma, daugiausia Vakaruose, vykdomosios valdžios paskirstymas Kinijos lyderiui buvo apibūdintas kaip „pernelyg centralizuotas“. Tačiau Vakaruose, ypač Jungtinėse Valstijose, „vykdomosios prezidentūros“ idėja ir „pasirašymo pareiškimų“ naudojimas yra radikali centralizacija, leidžianti prezidentams apeiti įstatymus, kurie išpopuliarėjo nuo Ronaldo Reagano iki Joe Bideno prezidentavimo laikų.
Antra, svarbu pabrėžti du KKP Centrinio komiteto generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo pasisakymų XX-ajame partijos suvažiavime bruožus: demokratiją su Kinijos bruožais ir rinkos mechanizmus su Kinijos bruožais.
Kinijos kontekste demokratija apima kasdienę partijų veiklą ir rinkimus / atrankas plačiu nacionaliniu lygmeniu arba „vietos valdžios“ atitikmeniu tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija. Kai tai subalansuota su „tiesiogine valdžia“ Politinio biuro nuolatinio komiteto lygmeniu, Kinijos sprendimų priėmimo procesas yra priemonė „realiojo laiko“ duomenims ir informacijai kaupti, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų sprendimų priėmimą.
Šis vietos modelis yra svarbi atsvara nacionalinei valdžiai, nes tiesioginis sprendimų priėmimas konkuruoja su efektyvumu ir aktualumu. Todėl tai būtų pagrindinis bruožas, kurį reikėtų stebėti ateinančiais metais kaip Kinijos valdymo paradigmos dalį.
Trečia, „rinkos mechanizmai“ socializme su kiniškais bruožais reiškia maksimalų vietos pasirinkimo galimybių didinimą, kartu užtikrinant „bendrą gerovę“. Šiuo atveju tikslas – pasinaudoti rinka prioritetams nustatyti ir suskirstyti pagal reitingą, o tada – tiesiogiai priimant sprendimus – vykdyti sprendimus, juos įgyvendinti ir peržiūrėti siekiant maksimalaus efektyvumo. Klausimas ne tas, ar sutinkama su šiuo modeliu, ar nesutinkama. Sprendimų priėmimas siekiant bendros gerovės daugiau nei 1,4 milijardo žmonių pasaulyje neturi precedento.
Turbūt ryškiausias Xi Jinpingo kalboje XX-ajame partijos suvažiavime išsakytas signalas ir koncepcija yra „vienybės“, „inovacijų“ ir „saugumo“ reikalavimas pagal aktyvų „modernizacijos“ protokolą.
Šiuose terminuose ir sąvokose slypi ambicingiausios ir sudėtingiausios istorijoje vystymosi sistemos: Kinija ištraukė iš skurdo daugiau žmonių nei bet kuri kita šalis žmonijos istorijoje, nes jos dalis pasaulinio BVP išaugo keturis kartus; Kinija kasmet parengia daugiau inžinierių nei bet kuri kita šalis; o nuo tada, kai „Google“ „AlphaGo“ 2015 m. senoviniame „go“ žaidime įveikė Fan Hui, Kinija pirmauja pasaulyje dirbtinio intelekto švietimo, inovacijų ir diegimo srityje.
Kinija taip pat turi antrą pagal dydį galiojančių patentų skaičių, pirmauja pasaulyje pagal gamybą ir prekybos generavimą, taip pat pagal technologijų eksportą.
Tačiau Kinijos vadovybė taip pat susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais, kokių dar niekada nebuvo matyti. Vidaus lygmeniu Kinija turi užbaigti perėjimą prie švarios energijos negrįždama prie anglies ir kito iškastinio kuro naudojimo, ir veiksmingai suvaldyti COVID-19 pandemiją, kartu išlaikydama ekonomikos augimą.
Be to, šalis turi atkurti pasitikėjimą savo nekilnojamojo turto rinka. Klestėjimas skatina infliacinius paklausos ir kredito ciklus, kurie didina skolas ir spekuliacijas. Todėl Kinijai reikės naujo modelio, kuris padėtų susidoroti su „pakilimo ir nuosmukio“ ciklu ir stabilizuoti nekilnojamojo turto sektorių.
Be to, geopolitiškai Taivano klausimas užmaskuoja didesnę problemą. Kinija ir Jungtinės Valstijos išgyvena „lygiavimo pokytį“ pasaulio tvarkoje, kuris atsiranda be įprasto diplomatinio dialogo, kaip ir per pastaruosius 60 metų. Egzistuoja persidengiantis „hegemoninis žemėlapis“ – JAV kariniu požiūriu supa Kinijos interesus, o Kinija ekonomiškai ir finansiškai dominuoja tose srityse, kurios kadaise pagal nutylėjimą buvo Vakarų sąjungininkės.
Tačiau, kalbant apie pastarąjį punktą, pasaulis negrįš į bipolarizmą. Įmonių technologijos reiškia, kad naujoje pasaulio tvarkoje svarbų vaidmenį atliks tiek mažesnės tautos, tiek nevalstybiniai subjektai.
Xi Jinpingas teisingai paragino pasaulį, kuris būtų įsipareigojęs tarptautinei teisei, suvereniteto vientisumui ir bendram pasauliniam klestėjimui, siekiant puoselėti taikų pasaulį. Norėdama to pasiekti, Kinija turi imtis iniciatyvos dialoge ir „verslo pagalbos“ sistemoje, kuria siekiama pragmatiško vystymosi, aplinkos tvarumo ir nuolatinio gyvenimo kokybės gerinimo visame pasaulyje.
Autorius Gilbertas Morrisas | „China Daily“ | Atnaujinta: 2022-10-31 07:29
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 31 d.